ištesėti

ištesėti
ištesė́ti, ìštesi, -ė́jo Rtr, DŽ1 1. intr., tr. N, LL24, KŽ užtekti jėgų, ištvermės, ištverti, pajėgti ką daryti, dirbti: Mūsų pusbernis dar neìštesi sulig dideliais darbo dirbti Š. Jeigu aš stosiu su jaunu vyru, neištesė́siu Krns. Jie išmirė, neištesė́ję sunkioje ir ilgoje kelionėje ištrėmiman NdŽ. Sirgo sirgo, neištesė́jo i numirė Trgn. Padabosiu, ar tu ilgai sausais dantim ištesė́si Prng. Vien tik inbedus akis [į knygą], nu kap te možna ištesė́t?! Švnč. Nežinau, kiek ilgai jis ištesė̃s šėrikaudamas Krs. Galgi žmogus žvėris – tiek ištesė́t! Klt. Ant pat gyvenimo slenksčio pakirsta sveikata negalėjo ilgai ištesėti tokių vargų ir darbų Pt. Sarbentai visi ištesė́jo, o obelys nušalo Ob. Mislija sau: kaip čia da man dvi naktis reiks ištesėt! BsPII231. Sunkiausia jų našta tenka žemaičiams, bet jie vieni negali ištesėti A.Janul. 2. intr., tr. Ser, KŽ ištekti, išgalėti, įstengti duoti, atiduoti, pajėgti ką daryti: Aš negaliu ištesė́ti pagal tavo norą, t. y. stavoti J. Tėvai ištesėjo nusamdyti man kambariuką ir leisti mokytis rš. Ne tik sau duonos uždirbdavo, bet ir mane ištesėjo leisti muzikos mokytis P.Vaičiūn. Geresnės medžiagos prieglauda pirkti neištesėjo A.Vien. Kiek kuriam žmogui duoti žemės, įstatymas nenurodė, matyt, buvo duodama tiek, kiek žmogus galėjo ištesėti prievolių rš. Jeigu tėvas ištesė́jo tą pasogą, tai gerai Mšk. Sako, visi vaikai gali ištesė́t tau po dešimts rublių – ir alga Pv. Nežinau, ar ištesės mano kišenė [pinigų] kelionei, kaip man pasiseks Žem. Tau, be to, daugiaus paliepta, nekaip tu gali ištesėti Kel1853,11. | refl. KŽ: Aš neišsìtesiu taip plačiai gyventi Š. Duonos nusipirkau, o mėsos neišsìtesu nusipirkt Mrj. 3. tr. Q631,653, N, Š, BŽ83, KŽ išlaikyti (pažadą, žodį): Ne laužyt žodį ir ne laužyt priesaiką – jūs reikalaukit ištesėti žodį J.Gruš. Ana ką pažada, tą ìštesi Žl. Žodžio neìštesi – melagis, ir baigta Grv. Ištesėk žodį man tarnui tavo brš. Dėdė žadėjo, o neištesė́jo, t. y. nedavė, ką žadėjo J. Pažadėt tai lengviai pažada, tik ištesė́t tai sunkus žmogus Krs. Mislijau, žadėjau davatkėlė būti. Kad tik ištesėčia! LTR(Plv). Ir ištesė́jo tatai, ką kitur žadėjo DP467. Ištesėk mums savo meilingus žadėjimus MKr12. Dievas visagalis ne tiektai Jonui, bet ir mumus visiemus ištesėjo žodžius ir žadėjimus savuosius DP462. ^ Lengva pažadėt, sunku ištesė́t Žg. Nežadėk daugiaus, kad galėtum ištesėt M. Pažadėta – patiešyta, neištesė́ta – nesugriešyta Š. Daugiau ištesėk, mažiau prižadėk LTsV284(Šd). 4. tr., intr. DP150,234, H158, N, KŽ padaryti, atlikti, įvykdyti: Visas sąlygas ištesė́ti NdŽ. Šioje kovoje sąjungininkų nerasi: reikia pačiam vienam ištesė́ti NdŽ. Neištesėsi, ką nori, ko užsigeidei MŽ573. Daug bandė, nė viens n'ištesė́jo Jrk43. Ištesė́ti ką apsiėmęs K. Darbą pradeda ir ištesa Ns1832,9. Neklausei balso Viešpaties ir neištesėjai karščio rūstybės Jo prieš Ameleką Ch1Sam28,18. ║ refl. TŽVII259 išsipildyti, įvykti: Ant jo nesang visi žodžiai Zacharijošiaus prarako, evangelijoj toj šventoj priminto, reiškiai išsitesėjo ir pasirodė SE75. 5. intr. atsilyginti: Turėjo ažu savo kaltes ištesėt AK48. \ tesėti; atitesėti; datesėti; ištesėti; patesėti; pritesėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • ištęsėti — intr.; Ser kurį laiką vilkėti, nešioti: Visą žiemą ištęsėjau šilkiniu kvartūkėliu Š. | refl. Š. tęsėti; ištęsėti; nutęsėti; patęsėti; partęsėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištesėti — vksm. Seniū̃nas pãžadą ištesėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ištesėjimas — sm. (1) DŽ1 1. FT, NdŽ → ištesėti 1: Žmoniškumo idėja pakelia jo darbštumą ir ištesėjimą rš. 2. išlikimas: Petro sostui amžinas ištesėjimas prižadėtas Gmž. 3. → ištesėti 2: Gintautas iš visų lygiai reikalavo, kad, neleisdami jam namie tinkamu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datesėti — ×datesėti, dàtesi, ėjo (hibr.) KŽ; Ser 1. Klt. žr. ištesėti 1: Jam vėl davė darbo, jėgu datesė̃s, tai nors kiek užsidirbs Krs. Tu nedatesėsi sulig jos Ign. Kaip te kojos datesėdavo – šitiek vaikščiodavom Pnd. Mažas mano viekelis, didis tavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitesėti — atitesėti, atìtesi, ėjo tr. KŽ, attesėti, àttesi, ėjo K, atatesėti, atàtesi, ėjo Š 1. Q631, OsG88, M, Š išlaikyti, ištesėti (žodį, pažadą): Aš savo žodį attesėjau, kiek man galima buvo KII353. Attesiu žodį R189, MŽ251. Attesėk, ką kalbėjęs esi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitiesti — atitiẽsti, ia (atìtiesia), atìtiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š 1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsiekti — 2 atsiekti 1. tr. ištesėti priesaiką: Idant atsiektų savo prisiegą, kurią jis jūsų tėvamus prisiekęs yra BB5Moz7,8. 2. refl. SD215, Sut priesaiką paneigti, atsisakyti. siekti; atsiekti; išsisiekti; piesiekti; prisiekti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daturėti — ×daturėti, dàturi, ėjo (hibr.) KŽ; L 1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturėt Vrn. Šalta,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškakėti — iškakėti, ìškaki (ìškaka, ėja), ėjo intr., tr. 1. pasiekti dugną (brendant), išbristi: Iškakėti iš vandens (išeiti brendant ligi kaklo) Grl. Nėr kur išbėgt, nėr kur iškakėt Srj. Ar tu čia iškakėtum (išbristum per gilią vietą)? Lkš. Eini… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlaikyti — 1. tr. Ds išturėti rankoje: Širdį drąsią ir ginklą rankoj išlaikyk! S.Nėr. Tas kvailys sako: „Nebegaliu durių išlaikyti, mesiu!“ BsMtII163. ║ neleisti ištrūkti, suvaldyti: Vienas jautis Jonui ištrūko, nubėgęs ir atsigėrė, o kitą jis išlaikė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”